Geografija. Šalis yra pietrytinėje Europos dalyje prie Adrijos jūros. Bendras šalies plotas – 56,5 tūkst. kv. km. Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose – su Serbija, o pietryčiuose – su Bosnija ir Hercegovina, taip pat su Serbija ir Juodkalnija (su dviem pastarosiomis nuo 1945 m. iki 1991 m. kartu įėjo į Jugoslavijos sudėtį). Labai vingiuota, įlankų ir užutėkių išraižyta Adrijos jūros pakrantė Kroatijoje tęsiasi 1777 km (žemėlapyje matuojant tiesia linija – tik 600 km). Didžiąją dalį šalies teritorijos užima Dinarų kalnai. Adrijos jūroje tarsi pripilta didesnių ir mažesnių salų – jų iš viso priskaičiuojama 1185. Didžiausios – Krko, Pago, Creso, Bračo, Korčulos. 66 salos yra gyvenamos. Plotas. 56 542 kv. km. Sostinė. Zagrebas (973,6 tūkst. gyventojų) Klimatas. Jūrinis-žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos. Pakrantės teritorijoje vasaros drėgnesnės, o žiemos būna švelnios. Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje – kalnų, o pakrantėse – jūrinis. Vasarą žemyne temperatūra būna 22–26 laipsniai šilumos ir 26–30 laipsniai šilumos prie Viduržemio jūros. Prie Viduržemio jūros, Kroatijos pakrantėje, būna didžiausias saulėtų valandų skaičius Europoje (2600). Gyventojų skaičius. 4,5 mln. gyventojų (2006 m. liepa), 89,6 % kroatų, 4,5 % serbų, likusi dalis – vengrai, slovėnai, bosniai, italai. Kalba. Oficiali kalba – kroatų. Populiarios vokiečių, italų ir anglų kalbos. Religija. 87, 8 % Romos katalikai, 4, 4 % ortodoksai, 2, 6 % kiti, 5, 2 % sudaro netikintys.

Šalies valdymas ir politika. Pagal 1990 metų gruodžio 22 d. priimtą konstituciją, šalies valdymas – parlamentinė respublika. Prezidentas renkamas visuotiniais rinkimais penkeriems metams. Valgiai. Kroatų virtuvei būdinga daugybė žalumynų. Labai populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai. Krabai ir žuvys, sužvejoti Adrijos jūroje, laikomi geriausiais pasaulyje.

Page pagaminti sūriai iš avių pieno kokybe nenusileidžia aukščiausios rūšies prancūziškiems sūriams.

Kroatijoje virtuvė labai įvairi. Ji priklauso nuo šalies regiono. Vienokia ji pajūryje, kitokia kalnuose ar slėniuose. Atgavus nepriklausomybę, šalyje pamažu vėl visur atgaivinama kroatiška virtuvė, kasmet rengiami kulinariniai festivaliai, kur demonstruojami senieji tradiciniai patiekalai.

Tipiškų kroatiškų patiekalų rasite užeigose, kurios vadinasi „gostionoje“ arba „gostionica“. Tai mažyčiai tradicinių vietinių patiekalų restoranėliai. Iškabos „slasticama“ kviečia paragauti kavos, ledų su šviežiais vaisiais, pyragėlių su įvairiu įdaru (net su kaštonų).

Salose ir visoje Adrijos jūros pakrantėje vietinių gyventojų virtuvėje dominuoja žuvis. Čia net yra atskiri žuvies restoranai (riblji restoran), kuriuos ypač mėgsta šalies svečiai. Žuvis į juos atvežama nešaldyta, tiesiai iš žvejybinių laivelių, tad ji ypač geros kokybės. Kalnuotuose šalies rajonuose, Istrijos pusiasalyje, populiarus plonai pjaustytas ir vytintas kumpis (prsut), kepsniai iš ėriukų mėsos (janjetina), jūros produktai.

Ypač garsus alyvų aliejuje mirkytas Pago salos avių pieno sūris (paski sir). Kad ilgiau išsilaikytų, sūris mirkomas alyvų aliejuje. Tai jam suteikia ypatingą skonį. Šis sūris perkamas ne tik kaip delikatesas, bet ir kaip suvenyras lauktuvėms.

Istrijos pusiasalyje gaminama daug patiekalų iš žvėrienos ir grybų. Čia plyti nemaži miškai. Šio regiono restoranuose paragausite net paslaptingų, tik po žeme augančių aromatingų grybų – triufelių.

Jei lankysitės kalnų slėniuose įsikūrusiuose kaimeliuose, čia jums pasiūlys aštraus guliašo su bulvėmis, įvairių paukštienos patiekalų.

Kroatijos šiaurinės dalies virtuvei didelę įtaką padarė austrų ir vengrų kulinarinės tradicijos. Čia populiarūs kepti kalakutai, antys, žąsys. Jie kepami ir kukurūzų tešloje. Iš saldumynų ypač skanūs vyniotiniai su varške ir grietine (strukli), riešutiniai ar aguonų pyragai. Vienas iš išsiskiriančių Creso salos patiekalų – kepta ėriuko mėsa. Kadangi ganyklų žolė čia sūdoma, tai ir ėriukų mėsa įgavusi sūrumo skonį. Alkoholiniai gėrimai. Vyndarystės tradicijos čia jau klesti šešis tūkstančius metų. Dabar šalyje užregistruota apie 700 vyno rūšių, 76 iš jų laikomos elitinėmis rūšimis (Vrhunsko, Cuveno).

Pajūryje populiarus kroatiškas raudonasis vynas – Teran, Merlot, Kabernet, Opoplo, Plavac, Dingačpostup. Iš baltųjų vynų populiarus Malvazija, Pošip, Pinot, Kujundžuša, Žlachtina, Muskat. Žemyninėje šalies dalyje – Rizling, Graševina, Burgundac, Traminac. Kaimeliuose gaminama įvairaus puikaus naminio vynuogių vyno – domace vino. Kroatijoje didelė pasiūla vietinio pietų stalo vyno. Jis nebrangus ir labai kokybiškas. Vynas, geriamas atsigaivinti, pajūrio zonoje skiedžiamas kalnų šaltinių vandeniu (bevanda), žemyninėje šalies dalyje – mineraliniu vandeniu. Toks atskiestas gėrimas vadinamas gemist. Soda skiestas vynas vadinamas spricer. Iš stipresnių alkoholinių gėrimų populiari slyvų degtinė, vynuogių degtinė rakija.

Alus Kroatijoje taip pat turi savo vertę. Čia gaminamas „Tuborg“ ir „Karlovacko“ alus pripažintas visame pasaulyje. Elektra. Elektros įtampa yra 220 V. Telefonas. Telefono automatuose naudojamos monetos arba kortelės, kurių galima įsigyti pašte, viešbutyje ar kioske. Telefono skambučiai iš automatų kainuoja pigiau nei skambinant iš viešbučio.

Tarptautinis kodas į Kroatiją yra 385, tarptautinis kodas iš Kroatijos yra 00.

Skambinant į Lietuvą, reikia rinkti: 00 370 + miesto kodas Lietuvoje + abonento telefono numeris. Pinigai. Kroatijos piniginis vienetas – kuna (Kn). Cirkuliuoja 5, 10, 20, 50, 100, 500 ir 1000 nominalų banknotai ir 1, 2, 5 kunų vertės monetos. Taip pat yra 1, 2, 5, 10, 20, 50 lipų

vertės monetos (1 kuna = 100 lipų). Pinigus keičia visi bankai, viešbučiai, oro uostų keityklos. Daugelyje parduotuvių, restoranų ir viešbučių galima atsiskaityti kreditinėmis EuroCard/MasterCard, VISA, Diners kortelėmis ir kelionės čekiais. Saugokite visus čekius. Jeigu finansų policija pastebės, kad nepaėmėte čekio, būsite palaikytas pardavėjo bendrininku siekiant nemokėti mokesčių.

1 EUR = 7,36 kunos Bankai. Bankų darbo laikas pirmadienį – penktadienį 8.00–15.00 ir šeštadienį 8.00–12.00.

Parduotuvių darbo laikas. Darbo dienomis 8.00–12.00 ir 17.00–19.00. Šeštadieniais parduotuvės dirba iki pietų. Geriamasis vanduo. Vandentiekio vandens gerti nerekomenduojama. Patariama pirkti geriamąjį vandenį, išpilstytą į butelius. Arbatpinigiai. Pagal tradiciją, padavėjams ar viešbučio tarnautojams paliekama apie 5–10 % nuo sąskaitos sumos (priklausomai nuo aptarnavimo kokybės). Apranga. Norėdami išvengti grybelinių ligų, saugokite kojas ir nevaikščiokite basi, neavėkite svetimos avalynės. Siekdami išvengti vabzdžių, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kepures. Maudantis pravartu turėti guminę avalynę, nes jūroje gausu jūros ežių, o dauguma paplūdimių uolėti ir akmenuoti. Transportas. Miesto autobusų bilietai kainuoja apie 8 kunas, taksi 1 kilometro kaina – apie 8 kunas.

Automobilių nuoma. Automobilio nuoma 1 parai, priklausomai nuo tipo, svyruoja tarp 280 ir 600 (su oro kondicionieriumi) kunų. Nuomotis automobilį gali asmuo, sulaukęs 21 m. amžiaus, turintis tarptautines vairuotojo teises ir ne mažiau kaip 2 metų vairavimo stažą. Automobilis duodamas pilnu baku, grąžinti jį reikia taip pat pilnu baku (dyzelinis kuras kainuoja apie 5 kunas, benzinas – 7–9 kunas). Įvežamų daiktų apribojimai. Į Kroatiją draudžiama įvežti daugiau nei: 1 litrą stiprių alkoholinių gėrimų, 2 litrus likerio arba putojančio vyno, 2 litrus pietų stalo vyno, 200 vnt. cigarečių arba 100 vnt. cigarilių, arba 50 vnt. cigarų, arba 250 g tabako, 50 g kvepalų, 250 ml odekolono.