Plotas . 84 000 kv. km Sostinė. Viena (1,55 mln. gyventojų) Geografija. Šalis yra centrinėje Europos dalyje, labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Šiaurėje Austrija ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose – su Slovakija ir Vengrija, pietuose – su Slovėnija ir Italija, vakaruose – su Šveicarija ir Lichtenšteinu. Austrija – kalnų šalis. Kalnai ir priekalnės užima apie 80% šalies teritorijos. 63% jos teritorijos užima Rytų Alpių sistemos jauni kalnai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį, jie ir sudaro didžiąją kalnuotos šalies dalį. Kitą kalnuotą dalį sudaro Vakarų Alpės (jos aukštesnės ir siauresnės už Rytų Alpes). Rytinės Alpės yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose išsiskiria Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai. Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500–1500 m.

Aukščiausias Austrijos kalnas – Grosglokneris – yra 3797 m aukščio. Administracinis suskirstymas. Austriją sudaro 9 žemės, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės: Aukštutinė Austrija (administracinis centras – Lincas), Burgenlandas (Eizenštatas), Forarlbergas (Brėgencas), Karintija (Klagenfurtas), Štirija (Gracas), Tirolis (Insbrukas), Viena (Viena), Zalcburgas (Zalcburgas), Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas). Klimatas. Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Žiemos švelnios. Vidutinė sausio temperatūra – 0–5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė oro temperatūra Vienoje sausį – 2 laipsniai šalčio. Amžinojo sniego žemutinė riba yra 2700 metrų virš jūros lygio. Alpėse dėl jų sudėtingo reljefo klimato sąlygos nepaprastai įvairios. Jose veikia vertikalaus zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinė temperatūra kas 100 m mažėja 0,5–0,6 laipsnio, dėl to aukštai viešpatauja šaltas alpiškasis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių būna dar daugiau, todėl šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius arba labai gausiai pasnigus susidaro sniego nuošliaužos, griūtys. Gyventojai. 8,2 mln. (2006 m. liepa). 90,9% gyventojų yra austrai, 1,5% kroatų, slovėnų, vengrų, čekų, slovakų, čigonų, kitą dalį sudaro turkai, bosniai, serbai, kroatai. Daugiausia apgyvendinti rajonai yra šalies šiaurės rytuose ir rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77% gyventojų. Kalba. Valstybinė kalba – vokiečių, bet visose žemėse kalbama skirtingomis tarmėmis. Daugiausia šnekamąją kalbą sudaro vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, kurie skiriasi nuo bendrinės vokiečių kalbos. Nemaža dalis austrų kalba angliškai, tačiau supažindinant su valgiais dėl įvairių dialektų neretai susiduriama su problemomis. Vykstant į kaimelius patariama bent jau keletą frazių išmokti vokiškai, be to, austrų dialektai yra tokie saviti, kad retkarčiais net laisvai vokiškai kalbantys turistai nesupranta Alpių kaimelių gyventojų šnekos. Religija. 73,6% sudaro Romos katalikai, 4,7% – protestantai, 4,2% – musulmonai, 0,1% – kiti, 17,4% yra netikinčių ir ateistų. Šalies valdymas ir politika. Austrija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika su prezidentinės sistemos elementais. Valgiai. Austrų virtuvė išsiskiria sočiu maistu. Vyrauja įvairūs tradiciniai mėsos patiekalai ir gausybė konditerijos šedevrų. Austrai itin didžiuojasi garsiuoju

Vienos šniceliu, o per šventes neatsiejamu austrų stalo atributu tampa kraujiniai vėdarai. Kiekvienas iš devynių Austrijos regionų turi savitus valgius, pvz., Burgenlando regiono virtuvėje išskirtinis patiekalas yra polenta – tai įvairiai ruošiama kukurūzų miltų košė, taip pat mėgstami patiekalai iš vištienos, žąsienos ar žuvies. Zalcburgo ir Tirolio regionuose karaliauja įvairių rūšių virtinukai (su mėsa, špinatais ar sūriu). Nuvykus į Austriją jus apstulbins saldieji skanėstai. Ten gausu įvairių obuolių pyragų, vanilinių biskvitų, pagardintų įvairiais riešutais ar vaisiais, bei skaniųjų pudingų. Austrijos konditerijos pasididžiavimas – visoje Europoje žinomas štrudelis, kuris gaminamas iš įvairių vaisių, razinų ir cinamono. Gėrimai. Austrai dievina kavą. Svečiuojantis Austrijoje ir užsukus į kavinę akys raibs nuo įvairiausių rūšių kavos. Ten kavos kultūra ištobulinta iki tokio lygio, kad užsisakius tiesiog „kavos“, Jūs galite likti nesuprastas, nes būtina pasakyti, su kokiu prieskoniu ir kaip paruoštą kavą norite gerti. Labiausiai vertinama kapučino kava su pienu ar grietinėle, apibarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais. Austrijoje mėgstami ir vynas bei alus. Dauguma vynų yra baltieji ir gaminami pačioje Austrijoje. Ne mažiau paplitęs gėrimas – gliūveinas (karštas raudonasis vynas su įvairiais prieskoniais).

Stiprių alkoholinių gėrimų mėgėjai gali išbandyti iš vaisių ruošiamą gėrimą – „Obstler“. Geriausiai žinomas austriškas alus yra „Stiegl“, kuriam jau daugiau nei 500 metų. Jis priklauso šviesiųjų ir švelniųjų alų klasei. Elektra. Elektros įtampa yra 220 V. Telefonas . Telefono automatuose naudojamos kortelės, kurių galite įsigyti pašte. Telefono skambučiai iš automatų kainuoja pigiau nei skambinant iš viešbučio. Tarptautinis kodas į Austriją yra 43, tarptautinis kodas iš Austrijos yra 00. Skambinant į Lietuvą, reikia rinkti: 00 370 + miesto kodas Lietuvoje + abonento telefono numeris. Pinigai. Austrijos piniginis vienetas – euras (EUR). Cirkuliuoja 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų nominalų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų, 1 ir 2 eurų vertės monetos. Pinigus keičia visi bankai, keityklos ir valiutos keitimo aparatai. Taip pat visi bankai keičia kelionės čekius, bankomatai priima euročekių korteles su PIN numeriu. Kai kurie automatai priima MasterCard, VISA ir American Express korteles. Parduotuvių darbo laikas. Priklausomai nuo vietovės, slidinėjimo kurortuose žiemą dauguma parduotuvių paprastai dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio 8.30–13.00 ir apie 15.00–18.00 val., o sekmadieniais maisto prekių parduotuvės nedirba arba dirba iki pietų. Bankų darbo laikas: pirmadienį–penktadienį 8.30–13.30 val. Daugelis atidaromi valandai ir po pietų – nuo 14.15 iki 15.00 ar nuo 14.30 iki 15.30 val. (priklausomai nuo banko). Visi bankai neveikia savaitgaliais, per valstybines šventes ir anksti uždaromi svarbios šventės išvakarėse. Arbatpinigiai. Pagal tradiciją padavėjams paliekama apie 5–10% nuo sąskaitos sumos (priklausomai nuo aptarnavimo kokybės). Apie tai, kiek paliekama arbatpinigių, įprasta pasakyti padavėjui jam atiduodant grąžą ir pasakant, kiek grąžos pageidaujate. Atsargumas. Kalnuose net ir debesuotą dieną saulė yra labai aktyvi. Būtini akiniai nuo saulės, naudokite apsauginį kremą (riebus kremas ir balzamas lūpoms tiks apsisaugoti nuo šalčio ir žvarbaus vėjo). Rekomenduotina nepalikti inventoriaus be priežiūros, kalnuose pasitaiko vagysčių. Pinigus, brangenybes, pasą rekomenduojame saugoti viešbučio seifuose. Transportas. Slidinėjimo kurortuose kursuoja autobusai, kurie vežioja keleivius ir slidininkus iki keltuvų. Turint „ski pasą“, daugumoje kurortų autobusais galima naudotis nemokamai. Teikiamos taksi paslaugos. Verta prieš įlipant į taksi sužinoti važiavimo kainą. Apytikslė taksi paslaugų kaina – 1 eur/km, minimalus mokestis – 5 eurai. Automobilių nuoma. Automobilio nuoma slidinėjimo regionuose (autovermietung arba autoverleih) brangi. Nuomojantis vietoje pigiau kreiptis į firmas artimiausiuose didmiesčiuose. Nuomotis automobilį gali asmuo, sulaukęs 21 m. amžiaus ir turintis mažiausiai metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Ne ES piliečiai privalo turėti tarptautinį pažymėjimą. Automobilį gaunate pilnu baku, grąžinti jį reikia taip pat pilnu baku. Įvežamų daiktų apribojimai. Keliaujant po ES šalis nėra ribojama, ką pirkti ir vežtis su savimi, jeigu prekės skirtos asmeniniam naudojimui, o ne perparduoti. Prekės laikomos skirtos asmeniniam naudojimui, jeigu turite ne daugiau kaip: 800 vnt. cigarečių, 400 vnt. cigarilių, 200 vnt. cigarų, 1 kg tabako, 10 litrų alkoholinių gėrimų, 20 litrų spirituoto vyno (pavyzdžiui, portveino arba chereso), 90 litrų vyno, iš kurio leidžiama iki 60 litrų putojančio vyno, 110 litrų alaus.